„Kill for Peace“ – 1966 metais išleistoje dainoje protestuodama prieš Vietnamo karą ironiškai dainavo niujorkiečių roko grupė The Fugs. Jos nariai greta muzikinės veiklos garsėjo ir aktyviu dalyvavimu tokiose akcijose, kaip bandymas gyva grandine apjuosus Pentagoną minties galia levituoti jį į orą. Tai buvo naivi pacifistinė ir tuo pat metu sarkazmu prisodrinta akcija. Tokia yra ir šio darbo idėja, autorei pilnai suvokiant, kaip naivu dabartinėje žmonijos biologinės bei civilizacinės evoliucijos pakopoje tikėtis iš jos atstovų visuotinio taikaus sambūvio. Juk visada bent viena, bet dažniausiai – visos kariaujančios pusės tai daro „vardan taikos ir piliečių gerbūvio“. Instaliacijoje naudojami skirtingi įvairių pasaulio armijų šalmai iš įvairių konfliktų zonų. Galbūt šio darbo idėjoje mažiau akcionistinio protesto ir daugiau kvietimo susimąstyti – kodėl būdami tos pačios Homo sapiens rūšies atstovai, bet skirtingoms žmonių bendruomenėms, tautoms, nacijoms priklausantys žmonės taip skirtingai sugeba tvarkytis su savo praeities chimeromis. Kodėl vieni sugeba atgailauti ir tiek finansiškai, tiek, kas yra žymiai svarbiau – moraliai išpirkinėti žvėriškas savo genetinių pirmtakų praeities nuodėmes, o kiti nenustygsta vietoje iš nekantrumo jas pakartoti? Žmonių grupės istorinė sąmonė – iš pirmo žvilgsnio esanti tokia išplauta ir neapčiuopiama sąvoka – staiga įgauna milžinišką jėgą ir prasiveržia ligi kraujo realiais žmonių grupiniais veiksmais. Ar galim visai tautai priskirti tam tikras savybes arba kolektyvinę atsakomybę? Juk iš istorijos žinome, kaip tai pavojinga. Tačiau jei yra visai natūralu jausti kolektyvinį pasididžiavimą dėl savo tautos genijų, didžiųjų kūrėjų, net sportininkų pasiekimų, galbūt visiškai normalu jausti atgailą ir kolektyvinę atsakomybę dėl dalies savo tautiečių įvykdytų nusikaltimų?..
Ramunės, aguonos, našlaitės, neužmirštuolės... Karo gėlės ir žuvusiųjų atminimo simboliai. Myli – nemyli, gyvas ar miręs, ką užmiršti, o ką prisiminti... Rožių žiedlapiai skleidžiasi mėsomis, bombų skeveldrų išsprogdinti šalmai skleidžiasi metalo žiedlapiais. Gyvenimas juda pirmyn. Ave vita! Hæil, life!

Tomas Kriaunevičius