Apie kolekciją TURISTO PUSRYČIAI (teksto autorius Tomas Kriaunevičius)

    „Turisto pusryčiai“ - tai nedidelė Severijos entomologijos laboratorija, kurioje eksponuojami efektingi drugeliai patys yra gimę Drugelio efekto pasekoje. Chaoso teorijoje šis efektas nusako kokios nors dinaminės sistemos ypatingo jautrumo pradinėms sąlygoms koncepciją, kuomet labai nežymus pokytis (alegoriškai - drugelio sparnų plazdėjimas) ilgalaikės įvykių grandinės pasekoje gali ženkliai prisidėti prie reikšmingų pasekmių visai sudėtingai sistemai (sukelti tornadą). Ne tik sudėtingi geologiniai ar klimatologiniai procesai, bet ir žmogaus protas bei jame vykstantis idėjų gimimas yra būtent tokia sudėtinga sistema – informacinis chaosas ir mikrokosmosas.

    Kažkada prieš daugelį metų Gruzijos Tušetijos regione esančiuose kalnuose keliavę nežinomi turistai baigę užkandžiauti akmeniu suplojo ir išmetė konservų skardines. Šis įprastas, niekuo neypatingas veiksmas vis tik tapo nevalingai paliktu pėdsaku, pradinių sąlygų trikdžiu. Mat po daugelio metų tais pačiais Kaukazo kalnais keliavusioje grupėje dalyvavo ir menininkė iš Lietuvos, kurios galvoje, išvydus absoliučiai nereikšmingą, daugiau niekam šiame pasaulyje neįdomią besimėtančią surūdijusią konservų skardinę, įvyko inspiracinis minčių išlydis. Žinoma, būtina išankstinė sąlyga šitam neįprastam pastabumui buvo menininkei jau iš anksčiau būdinga nuostata estetizuotai suvokti ir rankioti visokias surūdijusio metalo atliekas. O be to kalnai yra dėkinga vieta perėtis įvairaus pobūdžio vaizdiniams – pvz. pačiam keliautojui prieš milžiniškų, milijonus metų egzistuojančių objektų monumentalumą pasijusti tik menka skruzdėle, arba ryte, vos išsiritus iš miegmaišio kokono, sugriauti piramidę – patirti supratimą, kad estetiniai pribloškiančios gamtos patiekiami pusryčiai žmogui yra ne mažiau bazinis poreikis negu fizinis kūną stiprinantis maistas. Kiek vėliau pirminės kalnuose gimusios idėjos, kaip beveik kiekvieno meno kūrinio, realizavimas turėjo praeiti įvairias stadijas – lyg drugio vystymosi metamorfozes. Kartais ir su drugio – jau kaip ligos – karščiavimo(si), drebulio, pyki(ni)mo, apetito praradimo ir kitais simptomais.

    Ir štai prieš jus „Turisto pusryčiai“ – patiekalas estetiniam alkiui numalšinti. Tai savotiškas autorės gamtamokslinis, o tiksliau – gamtameninis tyrimas. Severija tyrinėja gamtą pastarajai neskausmingu būdu. Jau mažam vaikui savitą bruožą iš smalsumo net ir trapiausią gyvą sutvėrimą pagriebti į saują, o juo labiau šiuolaikiniam žmogui ir civilizacijai būdingą skrodžiantį technokratinį požiūrį į pasaulį menininkė apžaidžia preparuodama, rūšiuodama ir smaigstydama į entomologines dėžutes savo pačios kūriniją. Po spalvotą siūlelį ir po mikrokryžiuką, lyg po karpomą DNR fragmentą ar po pikselį sudėliotą kūriniją – nuo šūdvabalio iki  drugio admirolo ir net monarcho. To pačio drugio monarcho, kurių nepakartojamą, net 7 tūkst. km siekiančią, o kartais ir transatlantinę migraciją žmonija jau seniai pralenkė tiek atstumais, tiek spalvingumu, tiek, žinoma, poveikiu ekosistemoms.

    Tuo pačiu tai autorės mėginimas kelionių patirtis įrašyti metale – laikinoje, korozijos veikiamoje, yrančioje medžiagoje, ir vis tik  kur kas mažiau efemeriškoje negu drugio gyvenimas ar negu mūsų atmintis. Mūsų atmintis tuo pat metu yrà ir ỹra su visu šio homonimo skirtingų kirčių teikiamu semantiniu ambivalentiškumu, iškylančiomis zenoniškos aporijos prasmėmis ir beprasmybėmis, vienalaikio buvimo čia ir dabar ir tuo pat metu vykstančio kismo paradoksais. Šitie skylėti skardiniai dangteliai pačiai autorei tampa tuneliais, kirmgraužomis, gebančiomis per sekundės dalį vėl sugrąžinti į ne vienerių metų senumo įspūdžius. Tai senos surūdijusios įrašų plokštelės, grojančios kelionių prisiminimus pačiai autorei ir Jums. Skanaus.