Naudoti kemperiai parduodami su nuotraukomis, kurios atrodo gerai, aprašymais, kurie skamba įtikinamai, ir pardavėjais, kurie tikina, kad viskas techniškai tvarkinga. Tačiau kemperis nėra paprastas automobilis – tai transporto priemonė su gyvenamąja dalimi, kuri gali slėpti problemų, nematomų per penkiolikos minučių apžiūrą. Žmonės, nusipirkę naudotą kemperį be išsamaus patikrinimo, neretai atranda drėgmės žalą, sugedusias sistemas ar konstrukcinius defektus tik tada, kai jau sumokėta.
Patikrinimas prieš pirkimą nėra biurokratinis formalumas – tai investicija, kuri gali sutaupyti daugiau nei kainuoja.
Drėgmė – pirmasis ir svarbiausias patikrinimas
Drėgmės žala yra pati brangiausia ir dažniausia problema naudotuose kemperiuose. Ji nesimato vizualiai ankstyvosiose stadijose, tačiau po sienų apdaila, lubomis ar grindimis gali kauptis mėnesius ar metus, kol tampa akivaizdi. Tada remontas dažnai kainuoja tūkstančius.
Patikimiausia drėgmės nustatymo priemonė yra drėgmės matuoklis, kurį galima nusipirkti ar pasiskolinti. Matuojama prie visų langų kampų, stogo ventiliacijos angų, galinių kampų, durų rėmų ir bet kur, kur yra sujungimai ar sandarikliai. Rodmenys virš 15–20 procentų rodo potencialią problemą, virš 30 procentų – rimtą žalą, reikalaujančią papildomo tyrimo.
Net ir be matuoklio drėgmę galima aptikti. Verta spausti ant sienų apdailos – jei ji minkšta, šiek tiek įlenkiama ar traška kitaip nei turėtų, tai signalas. Kvapas taip pat daug pasako – pelėsio ar drėgno medžio kvapas kemperio viduje yra nedviprasmiškas ženklas.
Stogo ir sandariklių būklė
Stogo patikrinimas yra būtinas, tačiau dažnai praleidžiamas, nes reikia lipti aukštyn. Ant stogo ieškoma įtrūkimų, išbrinkusių ar sutrūkinėjusių sandariklių aplink ventiliacijos angas, antenas, saulės baterijas ir bet kokius kitus praėjimus. Sandarikliai laikui bėgant kietėja, trūkinėja ir nebeatlieka savo funkcijos – ir būtent per juos patenka vanduo, sukeldamas drėgmės žalą.
Geras pardavėjas neturėtų prieštarauti stogo patikrinimui. Jei prieštarauja ar aiškina, kad tai nereikalinga – tai pats savaime yra signalas.
Varikliai, važiuoklė ir techninė dalis
Kemperio variklio ir važiuoklės patikrinimas vyksta taip pat kaip ir bet kurio automobilio – tačiau naudoti kemperiai dažnai turi specifinę problemą: jie ilgą laiką stovėdavo nenaudojami. Kemperis, stovėjęs garaže trejus ketverius metus, gali turėti sutrūkinėjusias gumas, sukietėjusius stabdžių elementus, korozijos pažeistus važiuoklės elementus ir susėdusias pakabos detales.
Odometro rodymas čia mažiau informatyvus nei automobilio atveju. Kemperis su 80 000 kilometrų, reguliariai prižiūrėtas ir naudotas, gali būti žymiai geresnis nei tas pats su 30 000 kilometrų, bet stovėjęs penkerius metus. Todėl techninės apžiūros istorija ir aptarnavimo žurnalai yra svarbūs dokumentai, kuriuos reikia paprašyti.
Gyvenamosios dalies sistemos
Tai vieta, kur naudoti kemperiai dažniausiai pateikia staigmenų – ir kur dauguma pirkėjų atlieka paviršutinišką patikrinimą. Gyvenamosios dalies sistemos apima dujų, elektros, vandens ir šildymo sistemas, ir kiekviena iš jų turi būti išbandyta, o ne tik vizualiai apžiūrėta.
Dujų sistema turi būti patikrinta dėl nuotėkių – tai galima padaryti su dujų detektoriumi arba tepant sujungimus muilu ir stebint, ar neatsiranda burbuliukų. Visi dujiniai prietaisai – viryklė, krosnelė, šaldytuvas dujų režimu – turi būti uždegti ir patikrinti, ar veikia tinkamai.
Elektros sistema tikrinama įjungiant kiekvieną lizdą, kiekvieną šviesą ir kiekvieną elektrinį prietaisą. Avarinis generatorius, jei yra, turi būti paleistas ir turi veikti sklandžiai. Saulės baterijų sistema, jei yra, tikrinama per valdymo skydelį, kuris rodo įkrovos būklę.
Vandens sistema išbandoma prisijungus prie vandens ar užpildžius baką – tikrinama kiekvienas čiaupas, dušas, ir žiūrima, ar nėra nuotėkių po kriaukle, po dušu ir ties visais vamzdžių sujungimais.
Šildymo sistema išbandoma net vasarą – krosnelė įjungiama ir tikrinama, ar šildo tolygiai ir ar nėra keistų garsų ar kvapų.
Dokumentai ir istorija
Kemperio dokumentų patikrinimas yra paskutinis, tačiau ne mažiau svarbus žingsnis. VIN numeris tikrinamas duomenų bazėse, kurios parodo, ar transporto priemonė nebuvo vogta, ar nėra neišmokėtų kreditų ar draudimo istorijoje fiksuotų stambesnių eismo įvykių.
Techninės apžiūros lapai, aptarnavimo žurnalai ir bet kokie remonto dokumentai suteikia vaizdą apie tai, kaip kemperis buvo prižiūrimas. Pardavėjas, negalintis pateikti jokių dokumentų, yra papildoma rizika, kuri turi atsispindėti derybose dėl kainos – arba turėtų paskatinti ieškoti kito varianto.
Naudoto kemperio pirkimas su išsamiu patikrinimu užtrunka ilgiau ir reikalauja daugiau pastangų nei greitas apžiūrėjimas ir rankos paspaudimas. Tačiau tai vienintelis būdas žinoti, už ką mokate – ir išvengti situacijos, kai pirma kelionė virsta remonto projektu.
